Baltijos-Amerikos partnerystės fondą JAV Vyriausybės ir George‘o Soroso iniciatyva 1998 m.  įsteigė JAV Tarptautinės plėtros agentūra bei Atviros visuomenės institutas. Šio fondo tikslas – vykdant programas Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje skatinti pilietinės visuomenės ir demokratijos plėtrą remiant šių šalių nevyriausybines organizacijas.

                      2000 m. Baltijos – Amerikos partnerystės programa  Lietuvoje pradėjo vykdyti filantropijos plėtros programą, paskatinusią  pokyčius Lietuvos filantropijos terpėje. Plačiąja prasme filantropijos terminas gana naujas Lietuvoje, nors bendruomenės filantropijos, t.y. labdaros ar paramos, reiškiniai buvo ir tebėra dažni ypač mažesniuose miesteliuose ar kaimuose. Baltijos – Amerikos partnerystės programa ypatingą dėmesį skyrė tokių filantropinių organizacijų, kaip bendruomenės fondai, inicijavimui ir plėtrai.

                      Bendruomenės fondai – tai vietos žmonių įkurtos ir vietos žmonių labui dirbančios paramos organizacijos, kurios veikia kaip bendruomenės tarpininkai, padedantys vietos rėmėjams spręsti aktualiausias problemas ir patenkinti svarbius bendruomenės poreikius. Pagrindinis bendruomenės fondų vaidmuo šiame procese – administruoti rėmėjų lėšas ir kaupti neliečiamą fondo kapitalą (angl. endowment). Pirmasis bendruomenės fondas buvo įsteigtas Jungtinėse Amerikos Valstijose 1914 m. Europoje bendruomenių fondus imta kurti aštuntajame XX a. dešimtmetyje. 

                      Baltijos – Amerikos  partnerystės programos iniciatyvos ir lėšų dėka

2002 m. Lietuvoje buvo įsteigti keturi bendruomenės fondai. Pirmieji buvo Žemaičių bendruomenės fondas ir Utenos regiono bendruomenės fondas,  tais pačiais metais šiek tiek vėliau  buvo įsteigti Visagino ir Alytaus bendruomenės fondai. 2004 m. įkurtas

J. L. Vynerio labdaros ir paramos fondas, veikiantis Vakarų Lietuvos regione, o 2005 m. įsteigtas pats jauniausias – Šiaurės Lietuvos fondas.

                      Lietuvoje veikiantys bendruomenės fondai remiasi tradiciniu JAV ir Europos bendruomenių fondų modeliu. Fondų steigėjai yra vietos stambiojo ir vidutinio verslo atstovai, nevyriausybinės organizacijos bei privatūs asmenys. Fondams vadovauja  valdybos, kuriose atstovaujama verslo, valstybiniam ir nevalstybiniam sektoriams. Keturi iš šiuo metu veikiančių bendruomenės fondų veikia laikydamiesi patvirtintų paramos skyrimo procedūrų, sukauptas lėšas skirsto konkursų metu atrinktiems projektams. 

                      Lietuvoje veikiantys bendruomenių fondai siekia sukaupti ir investuoti neliečiamą kapitalą (angl. endowment), kuris turi tapti fondo stabilumo garantu. Pirmasis šį žingsnį 2005 m. žengė Žemaičių bendruomenės fondas. Tikimasi, jog šiuo puikiu pavyzdžiu paseks ir kiti bendruomenės fondai.

                      Lietuvoje veikiančių bendruomenės fondų per gana trumpą laikotarpį nuveikti darbai ir pasiekimai teikia vilties, kad bendruomenės filantropijos institucijos  stiprės ir toliau svariai prisidės prie filantropijos  plėtros.